Jurginų žiemojimas

Vienas iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliantis jurginų auginimo etapas yra jų paruošimas žiemai. Kadangi jurginai kilę iš šiltesnio klimato šalių, jie nėra atsparūs šalčiui ir Lietuvos sąlygomis negali žiemoti dirvoje. Todėl kiekvieną rudenį, po pirmųjų šalnų, jų gumbus būtina iškasti ir tinkamai paruošus saugoti per žiemą vėsioje patalpoje. Nuo to, kaip sėkmingai bus atliktas šis procesas, tiesiogiai priklauso, ar kitą pavasarį turėsi sveikus ir gyvybingus gumbus, pasiruošusius vėl džiuginti savo žiedais. Teisingas gumbų iškasimas, paruošimas ir saugojimas yra raktas į ilgaamžę jurginų kolekciją ir kasmet vis gausesnį žydėjimą. Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio aptarsime visą jurginų teleltetės procesą.

Gumbų iškasimas: kada ir kaip

Tinkamo laiko parinkimas gumbų kasimui yra labai svarbus. Skubėti nereikėtų, nes gumbai geriausiai subręsta ir kaupia maisto medžiagas būtent vėlyvą rudenį. Geriausias signalas, kad atėjo laikas ruoštis kasimui, yra pirmosios stipresnės šalnos, po kurių jurginų lapai ir stiebai pajuoduoja. Po šalnų nereikia pulti kasti gumbų tą pačią dieną. Rekomenduojama palaukti dar bent savaitę, bet ne ilgiau nei dvi. Per šį laiką maistinės medžiagos iš pažeistos antžeminės dalies pereina į gumbus, juos sustiprindamos ir geriau paruošdamos ilgam saugojimo periodui.

Prieš pradedant kasti, reikia nupjauti jurginų stiebus, paliekant maždaug 10–15 cm ilgio galiukus. Šie stiebų likučiai pasitarnaus kaip patogi rankena keliant gumbų kerą iš žemės. Jei auginamos kelios skirtingos veislės, labai svarbu prie kiekvieno stiebo likučio pritvirtinti etiketę su veislės pavadinimu. Tai geriausia padaryti dar prieš nupjaunant stiebus, kad nesusimaišytų veislės. Etiketė turi būti atspari drėgmei; tam puikiai tinka plastikinės etiketės ir permanentinis žymeklis.

Pats kasimo procesas reikalauja atsargumo. Geriausia naudoti ne kastuvą, o šakę ar specialią kasimo šakę. Įsmeigti įrankį reikia pakankamai toli nuo augalo stiebo pagrindo, maždaug 30 cm atstumu, kad nebūtų pažeisti trapūs gumbai. Apkasus kerą iš visų pusių, reikia atsargiai, judinant šakę pirmyn ir atgal, iškelti jį iš žemės. Iškeltą kerą reikėtų laikyti už stiebų likučių ir atsargiai nupurtyti kuo daugiau žemių. Nerekomenduojama trankyti kero į žemę ar įrankį, nes taip galima lengvai nulaužti gumbus nuo kaklelio.

Iškasus visus gumbus, juos reikia paruošti džiovinimui. Jei oras sausas ir saulėtas, galima juos palikti lauke kelioms valandoms, kad apdžiūtų žemės likučiai. Tačiau nereikėtų palikti jų per ilgai tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei oras drėgnas, gumbus geriau iš karto nešti į gerai vėdinamą, nuo lietaus apsaugotą patalpą, pavyzdžiui, garažą, pašiūrę ar verandą.

Gumbų paruošimas saugojimui

Po pirminio apdžiovinimo gumbus reikia kruopščiai, bet atsargiai nuvalyti nuo likusių žemių. Tam galima naudoti minkštą šepetį ar tiesiog rankas. Nerekomenduojama gumbų plauti vandeniu, nebent jie yra iš labai sunkaus, lipnaus molio. Plauti gumbai turi būti labai gerai išdžiovinami, nes drėgmės perteklius yra pagrindinė puvinių priežastis saugojimo metu. Po plovimo gumbus reikia palikti džiūti gerai vėdinamoje patalpoje kelioms dienoms.

Nuvalius gumbus, ateina laikas juos apžiūrėti ir paruošti. Aštriu ir švariu peiliu reikia pašalinti visas pažeistas, supuvusias ar minkštas dalis. Taip pat reikėtų patrumpinti plonas šakneles. Pjūvių vietas rekomenduojama dezinfekuoti, apibarstant medžio anglies milteliais ar fungicido milteliais. Tai padės išvengti infekcijų plitimo saugojimo metu. Kai kurie sodininkai pavasarį dalija gumbus, kiti tai daro rudenį, prieš dedant juos saugojimui. Dalijant rudenį sutaupoma vietos, tačiau pavasarį geriau matosi išbrinkę pumpurai, todėl mažesnė rizika padaryti klaidą.

Po paruošimo gumbus reikia gerai išdžiovinti. Šis procesas vadinamas „gydymu” arba „kamštėjimu” ir yra labai svarbus sėkmingam saugojimui. Gumbai išdėliojami vienu sluoksniu ant laikraščių ar kartono ir paliekami vėsioje (apie 15°C), gerai vėdinamoje patalpoje maždaug 1–2 savaitėms. Per šį laiką pažeistų vietų paviršius apsitraukia apsauginiu kamštiniu audiniu, kuris apsaugo gumbus nuo išdžiūvimo ir infekcijų. Gerai išdžiovinti gumbai tampa tvirtesni.

Kai gumbai visiškai išdžiūsta, jie yra paruošti žiemos miegui. Paskutinį kartą atidžiai juos apžiūrėk, ar nėra puvinio požymių. Svarbu į saugyklą dėti tik visiškai sveikus gumbus, nes vienas supuvęs gumbas gali užkrėsti ir kitus, esančius šalia. Tinkamas paruošimas yra pusė darbo, užtikrinančio, kad pavasarį iš saugyklos išimsi sveikus ir gyvybingus augalus.

Optimalios saugojimo sąlygos

Sėkmingam jurginų gumbų saugojimui būtinos tinkamos sąlygos. Svarbiausi veiksniai yra temperatūra ir oro drėgmė. Optimali saugojimo temperatūra yra tarp 4 ir 10 laipsnių Celsijaus. Jei temperatūra bus aukštesnė, gumbai gali pradėti per anksti dygti, o jei nukris žemiau nulio – jie sušals ir žus. Todėl saugojimui idealiai tinka vėsus, neperšąlantis rūsys, garažas ar kita panaši patalpa.

Oro drėgmė yra kitas kritinis faktorius. Ji turėtų būti gana didelė, apie 80–90%. Per sausoje aplinkoje gumbai greitai išdžiūsta, susiraukšlėja ir praranda gyvybingumą. Per didelė drėgmė, ypač kartu su prasta ventiliacija, skatina pelėsių ir puvinių atsiradimą. Rasti idealų balansą gali būti sudėtinga, todėl dažnai naudojamos papildomos priemonės, padedančios palaikyti stabilią drėgmę aplink gumbus.

Gumbams saugoti geriausia naudoti dėžes ar konteinerius su gera ventiliacija, pavyzdžiui, medines, plastikines ar kartonines dėžes su skylėmis. Į dėžės dugną reikia įpilti kelis centimetrus izoliacinės medžiagos. Tam puikiai tinka sausos durpės, pjuvenos, vermikulitas, perlitas ar net sausas smėlis. Gumbai atsargiai sudedami į dėžę vienu sluoksniu, stengiantis, kad jie nesiliestų vienas su kitu, ir užberiami ta pačia medžiaga. Taip galima dėti kelis sluoksnius, kol dėžė bus pilna.

Yra ir kitų saugojimo būdų. Kai kurie sodininkai kiekvieną gumbų kerą atskirai įvynioja į laikraštį arba deda į popierinį maišelį su durpėmis. Kitas metodas – gumbų vaškavimas, kai jie panardinami į ištirpdytą parafiną. Vaško sluoksnis neleidžia gumbams išdžiūti. Tačiau šis metodas reikalauja daugiau darbo ir patirties. Svarbiausia, nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, užtikrinti, kad gumbai būtų apsaugoti nuo tiesioginio sąlyčio su per sausu ar per drėgnu aplinkos oru.

Gumbų priežiūra žiemos metu

Sudėjus jurginų gumbus žiemoti, darbas dar nebaigtas. Būtina periodiškai, bent kartą per mėnesį, juos patikrinti. Tikrinimo metu reikia atidžiai apžiūrėti gumbus, ar neatsirado puvinio, pelėsio ar perdžiūvimo požymių. Bet kokius pažeistus, supuvusius ar pelėsio apimtus gumbus reikia nedelsiant pašalinti, kad infekcija neplistų toliau. Jei pastebėjai tik nedidelį pažeidimą, gali pabandyti jį išpjauti aštriu peiliu iki sveikos vietos ir pjūvį dezinfekuoti anglimi.

Jei tikrinimo metu pastebi, kad gumbai pradeda raukšlėtis ir džiūti, tai ženklas, kad aplinka yra per sausa. Tokiu atveju galima šiek tiek sudrėkinti medžiagą, kurioje jie laikomi (durpes, pjuvenas), apipurškiant ją vandeniu. Tačiau tai daryti reikia labai atsargiai, kad nebūtų per drėgna. Kartais pakanka tiesiog pastatyti indą su vandeniu saugykloje, kad padidėtų bendra oro drėgmė.

Jei, priešingai, ant gumbų ar dėžių paviršiaus atsiranda kondensato ar pelėsio, tai rodo per didelę drėgmę ir prastą ventiliaciją. Tokiu atveju reikia pagerinti oro cirkuliaciją patalpoje, galbūt laikinai atidaryti duris ar ventiliacijos angą. Gumbus galima laikinai išimti iš dėžių ir pravėdinti. Pelėsį nuo gumbų galima nuvalyti sausa šluoste.

Artėjant pavasariui, saugojimo temperatūrai kylant, gumbai gali pradėti leisti daigus. Jei daigai pasirodo per anksti (sausio ar vasario mėnesį), juos reikėtų nulaužti, nes jie bus silpni ir ištįsę. Tai paskatins vėlesnį naujų, stipresnių pumpurų augimą. Jei daigai pasirodo kovo pabaigoje ar balandį, gumbus jau galima nešti į šviesesnę ir šiltesnę patalpą pradėti daiginti, ruošiant juos sodinimui. Reguliari patikra per visą žiemą yra geriausia garantija, kad pavasarį turėsi kokybišką sodinamąją medžiagą.