Dygialapės gudobelės genėjimas ir karpymas

Tinkamas dygialapės gudobelės genėjimas yra vienas svarbiausių priežiūros darbų, leidžiančių ne tik suformuoti estetiškai patrauklų krūmą ar gyvatvorę, bet ir užtikrinti augalo sveikatą, ilgaamžiškumą bei gausų derlių. Genėjimas skatina naujų ūglių augimą, gerina oro cirkuliaciją lajos viduje, o tai padeda išvengti ligų plitimo. Išmanant pagrindinius genėjimo principus ir atliekant jį tinkamu laiku, galima lengvai kontroliuoti augalo dydį ir formą, pritaikant jį prie savo sodo dizaino poreikių.

Geriausias laikas genėjimui

Tinkamo laiko parinkimas genėjimui yra esminis dalykas, norint neprarasti dekoratyvaus žydėjimo ir uogų derliaus. Dygialapė gudobelė žiedus krauna ant antramečių ar senesnių ūglių. Tai reiškia, kad jei genėsite krūmą vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, jūs tiesiog nupjausite tas šakeles, kurios turėjo žydėti ir vėliau vesti uogas. Todėl pagrindinis formuojamasis genėjimas turėtų būti atliekamas iškart po žydėjimo, paprastai birželio mėnesį.

Genint po žydėjimo, jūs pašalinate peržydėjusius žiedynus ir tuo pačiu sutvarkote krūmo formą, tačiau paliekate augalui visą vasarą, kad jis spėtų užauginti naujus ūglius. Būtent ant šių per vasarą užaugusių ir subrendusių ūglių kitais metais ir krausis žiedai. Toks genėjimo laikas užtikrina, kad jūs neprarasite nei kitų metų žiedų, nei šių metų uogų, kurios formuosis ant likusių, nenupjautų šakelių.

Lengvas sanitarinis genėjimas gali būti atliekamas bet kuriuo metų laiku. Pastebėjus nulūžusią, pažeistą ligų ar kenkėjų šaką, ją reikėtų nedelsiant pašalinti, nelaukiant pagrindinio genėjimo laiko. Ankstyvą pavasarį, dar prieš prasidedant vegetacijai, taip pat verta apžiūrėti krūmą ir iškirpti visas per žiemą apšalusias ar nudžiūvusias šakeles. Tačiau pavasarį reikėtų atlikti tik minimalų genėjimą, pašalinant tik akivaizdžiai pažeistas dalis.

Gyvatvorės, suformuotos iš dygialapės gudobelės, paprastai karpomos du kartus per sezoną. Pirmasis, stipresnis karpymas atliekamas taip pat po žydėjimo, suteikiant gyvatvorei norimą formą. Antrasis, lengvesnis karpymas atliekamas vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį. Jo tikslas – patrumpinti per vasarą išaugusius naujus ūglius, kad gyvatvorė atrodytų tvarkingai. Šio karpymo nereikėtų atlikti per vėlai, kad naujai paskatinti augti ūgliai spėtų sumedėti iki žiemos.

Genėjimo technikos ir įrankiai

Prieš pradedant genėti, labai svarbu pasirūpinti tinkamais įrankiais. Visi genėjimo įrankiai – sekatorius, gyvatvorių žirklės, pjūklas – turi būti labai aštrūs ir švarūs. Aštrūs įrankiai padaro lygų pjūvį, kuris greičiau gyja ir yra mažiau imlus infekcijoms. Atšipę įrankiai plėšo augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas. Prieš ir po genėjimo, o ypač šalinant ligotas šakas, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu ar specialiu dezinfekantu, kad neperneštumėte ligų sukėlėjų.

Pagrindinis genėjimo principas – pjūvis atliekamas šiek tiek įstrižai, maždaug 0,5-1 cm virš pumpuro, nukreipto į išorinę krūmo pusę. Pjaunant virš į išorę nukreipto pumpuro, skatinamas naujo ūglio augimas į išorę, o ne į krūmo vidų. Tai padeda formuoti atvirą, gerai vėdinamą lają. Pjaunant šakas, svarbu nepalikti per ilgų stuobrelių virš pumpuro, nes jie gali nudžiūti ir tapti infekcijos židiniu.

Genint dygialapę gudobelę, pirmiausia reikėtų atlikti retinamąjį genėjimą. Jo metu pašalinamos visos silpnos, plonos, į krūmo vidų augančios ar besikryžiuojančios šakos. Taip pat išpjaunamos senos, menkai derančios šakos, taip atjauninant krūmą ir skatinant naujų, produktyvių ūglių augimą. Retinant lają, pagerėja oro cirkuliacija ir šviesos patekimas į krūmo vidų, kas yra labai svarbi ligų prevencijos priemonė.

Formuojant pavienį krūmą, reikėtų stengtis išlaikyti natūralią jo augimo formą, tik šiek tiek ją koreguojant. Per vieną kartą nerekomenduojama nupjauti daugiau nei trečdalio visos augalo masės. Formuojant gyvatvorę, svarbu laikytis principo, kad gyvatvorės apačia būtų šiek tiek platesnė už viršūnę. Tokia trapecijos forma užtikrina, kad ir apatinės šakos gaus pakankamai saulės šviesos ir nenubyrės, išlaikant gyvatvorės tankumą nuo pat apačios.

Atjauninamasis genėjimas

Bėgant metams, senesni dygialapės gudobelės krūmai gali tapti per tankūs, menkiau žydėti, o jų apatinė dalis gali išplinkti. Tokiais atvejais reikalingas stiprus atjauninamasis genėjimas. Ši procedūra atliekama siekiant atkurti augalo gyvybingumą ir dekoratyvumą. Geriausias laikas atjauninamajam genėjimui yra ankstyvas pavasaris, kol augalas dar miega. Nors tai reiškia, kad tais metais teks paaukoti žydėjimą ir uogas, tačiau tai yra būtina norint atgaivinti seną krūmą.

Yra du pagrindiniai atjauninamojo genėjimo būdai. Pirmasis, radikalus būdas – tai nupjauti visas krūmo šakas, paliekant tik 15-20 centimetrų aukščio stuobrelius virš žemės. Iš šių stuobrelių ir miegančių pumpurų prie šaknies kaklelio per vasarą išaugs daug naujų, stiprių ūglių. Kitais metais iš šių ūglių reikės atrinkti keletą stipriausių ir sveikiausių, kurie formuos naują krūmo pagrindą, o likusius silpnus ūglius pašalinti.

Antrasis, švelnesnis būdas – atjauninimą išdėstyti per 2-3 metus. Kiekvieną pavasarį išpjaunama maždaug trečdalis seniausių, storiausių ir labiausiai sumedėjusių šakų prie pat pagrindo. Jų vietoje pradeda augti nauji ūgliai. Per trejus metus palaipsniui pakeičiamos visos senos šakos naujomis, o krūmas visiškai atjaunėja. Šis būdas yra mažiau traumuojantis augalui ir leidžia išlaikyti dalį dekoratyvumo viso proceso metu, nes kiekvienais metais krūmas vis tiek šiek tiek žydi ir dera.

Po bet kokio stipraus genėjimo augalui reikalinga papildoma priežiūra. Jį reikia gausiai palaistyti ir patręšti kompleksinėmis trąšomis, kad būtų paskatintas naujų ūglių augimas. Taip pat svarbu reguliariai šalinti piktžoles ir mulčiuoti pomedį, kad augalas visą energiją galėtų skirti atsigavimui. Tinkamai atliktas atjauninamasis genėjimas gali prailginti krūmo gyvenimą ir grąžinti jam prarastą dekoratyvumą.