Didžiažiedės amazoninės lelijos šviesos poreikis

Tinkamas apšvietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą didžiažiedės amazoninės lelijos auginimą, jos dekoratyvią išvaizdą ir, svarbiausia, gebėjimą žydėti. Norint suprasti šio augalo šviesos poreikius, būtina atsižvelgti į jo natūralią augimo aplinką. Eucharis yra kilęs iš Pietų Amerikos atogrąžų miškų, kur jis auga tankių medžių lajos pavėsyje, miško paklotėje. Dėl šios priežasties jį pasiekia tik išsklaidyta, filtruota saulės šviesa, o tiesioginiai, kaitrūs spinduliai yra retenybė. Būtent tokias sąlygas ir reikia stengtis atkurti auginant šį augalą namuose. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kokia šviesa yra tinkamiausia euchariui, kokių klaidų vengti ir kaip augalo išvaizda signalizuoja apie apšvietimo problemas.

Daugelis augintojų klaidingai interpretuoja terminą „pavėsį mėgstantis augalas“. Tai nereiškia, kad eucharį galima pastatyti tamsiame kambario kampe, toli nuo bet kokio šviesos šaltinio. Kaip ir visiems žaliesiems augalams, jam reikalinga šviesa fotosintezės procesui, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos gamybai. Šviesos trūkumas lems lėtą augimą, ištįsusius lapkočius, smulkius ir blyškius lapus bei visišką žydėjimo nebuvimą.

Priešingai, per intensyvi, tiesioginė saulės šviesa yra ne mažiau žalinga. Kaitrūs vidurdienio spinduliai, ypač per lango stiklą, gali greitai nudeginti jautrius augalo lapus, palikdami ant jų negražias geltonas ar rudas dėmes. Augalas, patiriantis nuolatinį šviesos perteklių, patiria stresą, jo lapai gali pradėti gelsti ir nykti. Todėl raktas į sėkmę – rasti aukso viduriuką tarp tamsos ir kaitrios saulės.

Tinkamos vietos parinkimas yra esminis sprendimas, kuris ilgam nulems tavo augalo gerovę. Eucharis nemėgsta dažno perkėlinėjimo, todėl geriausia iškart rasti jam tinkamą kampelį ir leisti ramiai augti. Stebint augalo reakciją į pasirinktą vietą, galima lengvai nustatyti, ar apšvietimas yra optimalus, ar jį reikėtų koreguoti.

Idealios vietos parinkimas namuose

Geriausia vieta didžiažiedei amazoninei lelijai namuose yra ta, kurioje ji gauna daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Puikiai tinka rytinės arba vakarinės palangės. Ant rytinės palangės augalą pasieks švelnūs rytinės saulės spinduliai, kurie nėra tokie kaitrūs ir nenudegins lapų. Vakarinė palangė taip pat yra geras pasirinkimas, tačiau vasarą, ypač karštomis dienomis, reikėtų stebėti, ar vakarinė saulė nėra per intensyvi.

Šiaurinė palangė gali būti tinkama vieta, ypač jei langas yra didelis ir neužstoja medžiai ar pastatai. Nors tiesioginės saulės čia beveik nebūna, šviesos gali pakakti normaliam augimui. Tačiau žiemą, kai dienos yra labai trumpos ir apniukusios, ant šiaurinės palangės šviesos gali būti per mažai, todėl gali prireikti papildomo dirbtinio apšvietimo.

Pietinė palangė yra pati rizikingiausia vieta euchariui. Tiesioginiai pietų saulės spinduliai, ypač pavasarį ir vasarą, yra per daug intensyvūs ir beveik garantuotai nudegins lapus. Jei neturi kitos išeities ir augalą tenka laikyti ant pietinės palangės, būtina jį apsaugoti. Tam puikiai tinka lengva dieninė užuolaida, žaliuzės ar tiesiog popieriaus lapas, priklijuotas prie lango stiklo augalo lygyje, kuris išsklaidytų tiesioginius spindulius.

Augalą taip pat galima statyti ne ant pačios palangės, o netoli lango, pavyzdžiui, ant staliuko ar gėlių stovo metro ar pusantro atstumu nuo pietinio lango. Tokiu atveju jį pasieks pakankamai šviesos, tačiau ji jau nebebus tokia koncentruota ir kenksminga. Eksperimentuok ir stebėk savo augalą – jis pats geriausiai parodys, ar pasirinkta vieta jam tinka.

Šviesos trūkumo ir pertekliaus požymiai

Augalas savo išvaizda visada siunčia signalus apie tai, ar jam tinka esamos apšvietimo sąlygos. Išmokus atpažinti šiuos ženklus, galima laiku pakoreguoti priežiūrą ir išvengti rimtesnių problemų. Akivaizdžiausias šviesos trūkumo požymis yra augimo sulėtėjimas ir pasikeitusi lapų išvaizda. Lapai tampa mažesni, ne tokie ryškūs, praranda sodrią žalią spalvą ir atrodo blyškūs.

Kai šviesos katastrofiškai trūksta, augalas pradeda „tįsti“ šviesos šaltinio link. Lapkočiai tampa neproporcingai ilgi ir silpni, o pats augalas atrodo retas ir nusilpęs. Svarbiausia, kad esant šviesos trūkumui, eucharis visiškai atsisako žydėti. Jei tavo augalas jau kelis metus augina tik lapus, nors ir laikaisi visų kitų priežiūros taisyklių, labai tikėtina, kad jam tiesiog per tamsu.

Šviesos perteklius, ypač tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat palieka aiškius pėdsakus. Pats būdingiausias požymis – saulės nudegimai ant lapų. Tai geltonos, vėliau paruduojančios, sausos dėmės, kurios atsiranda tose vietose, kurias pasiekė tiesioginiai spinduliai. Šios dėmės yra negrįžtamos ir gadina dekoratyvią augalo išvaizdą. Pažeisti lapai nebeatsigauna, juos galima nebent pašalinti.

Esant nuolatiniam šviesos pertekliui, net jei nudegimų ir nėra, lapai gali pradėti gelsti, prarasti savo blizgesį ir atrodyti išblukę. Augalas gali atrodyti prislėgtas, lapų galiukai gali pradėti džiūti. Paradoksalu, tačiau per daug šviesos, kaip ir per mažai, taip pat gali neigiamai paveikti žydėjimą, nes augalas patiria nuolatinį stresą.

Dirbtinis apšvietimas ir jo naudojimas

Tamsiuoju metų laiku, nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kai natūralios dienos šviesos labai trūksta, dirbtinis apšvietimas gali tapti tikru išsigelbėjimu. Papildomas apšvietimas padeda palaikyti normalų augalo augimo ciklą, apsaugo jį nuo ištįsimo ir silpnėjimo. Tai ypač aktualu, jei eucharis auginamas ant šiaurinės palangės ar giliau kambaryje.

Geriausiai tinka specialios fito lempos, kurios skleidžia viso spektro šviesą, artimą natūraliai saulės šviesai. Tokios lempos yra sukurtos specialiai augalams ir efektyviausiai skatina fotosintezę. Tačiau jei neturi galimybės įsigyti fito lempos, galima naudoti ir paprastas dienos šviesos (6500 K) LED arba liuminescencines lempas. Svarbu vengti kaitrinių lempučių, nes jos išskiria per daug šilumos ir gali nudeginti augalą.

Lempą reikia įrengti virš augalo, maždaug 30–50 centimetrų atstumu. Atstumas priklauso nuo lempos galingumo – kuo galingesnė lempa, tuo didesnis atstumas turėtų būti. Papildomai apšviesti augalą reikėtų tiek, kad bendra šviesos trukmė per parą sudarytų apie 10–12 valandų. Patogiausia naudoti laikmatį, kuris automatiškai įjungs ir išjungs apšvietimą nustatytu laiku.

Svarbu prisiminti, kad dirbtinis apšvietimas negali visiškai pakeisti natūralios šviesos. Jis skirtas papildyti natūralų apšvietimą, o ne jį pakeisti. Naudojant dirbtinį apšvietimą, nereikėtų pamiršti ir kitų priežiūros aspektų, tokių kaip laistymas ir oro drėgmė. Taip pat svarbu leisti augalui turėti nakties periodą, t.y. nepalikti lempos įjungtos visą parą, nes tamsa taip pat yra svarbi augalo gyvybiniams procesams.

_{📷: Flickr / Szerző: 阿橋花譜 HQ Flower Guide / Licence: CC BY-SA 2.0}