Auksinės rožės sodinimas ir dauginimas

Auksinės rožės sodinimas ir dauginimas yra procesai, kuriuos sėkmingai gali atlikti kiekvienas sodininkas, net ir turintis nedaug patirties. Svarbiausia yra laikytis pagrindinių agrotechnikos reikalavimų ir pasirinkti tinkamą laiką bei metodą. Tinkamai pasodintas krūmas greitai prigis, sėkmingai augs ir jau po kelerių metų džiugins gausiu auksinių žiedų derliumi. Dauginimas, ypač auginiais, yra paprastas būdas patiems pasidauginti šį nuostabų augalą ir papuošti juo didesnius sodo plotus ar pasidalinti su draugais. Sėkmingas įsišaknijimas ir augimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant sodinamosios medžiagos kokybę, dirvožemio paruošimą ir tinkamą priežiūrą po pasodinimo.

Sodinimo sėkmė prasideda nuo kokybiško sodinuko pasirinkimo. Geriausia rinktis dvejų metų sodinukus su gerai išvystyta šaknų sistema ir bent keliomis stipriomis, sveikomis šakomis. Šaknys turi būti gyvybingos, neapdžiūvusios ir nepažeistos, o stiebai – be ligų ar kenkėjų požymių. Sodinukus galima įsigyti su atvira arba uždara šaknų sistema (vazonuose). Pastaruosius sodinti yra paprasčiau, nes mažiau pažeidžiamos šaknys, ir juos galima sodinti praktiškai visą sezoną, išskyrus karščiausius vasaros mėnesius.

Dauginimas yra puikus būdas išsaugoti veislės savybes ir gauti daugiau augalų be papildomų išlaidų. Auksinė rožė lengviausiai dauginama sumedėjusiais arba pusiau sumedėjusiais auginiais. Šis vegetatyvinis dauginimo būdas užtikrina, kad naujas augalas bus identiškas motininiam krūmui, išlaikys visas jo savybes, tokias kaip žiedų spalva, atsparumas ligoms ir šalčiui. Taip pat galima dauginti sėklomis, tačiau šis metodas yra sudėtingesnis, reikalauja daugiau laiko, o gauti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo.

Tiek sodinant, tiek dauginant, lemiamą reikšmę turi tinkamas dirvožemio paruošimas. Kaip minėta anksčiau, auksinė rožė mėgsta derlingą, purų ir gerai drenuojamą dirvožemį. Prieš sodinant ar įšaknijant auginius, būtina pasirinktą vietą giliai sukasti, pagerinti kompostu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Kruopštus pasiruošimas užtikrins, kad jaunas augalas turės geriausias įmanomas sąlygas augti ir vystytis, greitai suformuos stiprią šaknų sistemą ir taps atsparus nepalankiems aplinkos veiksniams.

Optimalus sodinimo laikas ir vieta

Tinkamo sodinimo laiko pasirinkimas yra labai svarbus, kad auksinė rožė sėkmingai prigytų. Geriausias laikas sodinti rožes su atvira šaknų sistema yra pavasaris, kai dirva jau yra atšilusi, bet pumpurai dar nepradėję aktyviai sprogti, arba ruduo, maždaug rugsėjo–spalio mėnesiais. Rudenį pasodintas augalas spėja įsišaknyti iki didelių šalčių ir pavasarį pradeda augti anksčiau ir stipriau. Pavasarinis sodinimas taip pat yra geras pasirinkimas, ypač šaltesniuose regionuose, kur yra rizika, kad rudenį pasodintas augalas nespės gerai įsitvirtinti. Sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, tačiau karščiausiu vasaros metu geriau to vengti.

Vieta, kaip jau buvo aptarta anksčiau, turi būti saulėta ir apsaugota nuo stiprių vėjų. Svarbu parinkti tokią sodo dalį, kurioje augalas gautų bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Tai užtikrins gausų žydėjimą ir sveiką augimą. Reikėtų vengti žemų, drėgnų vietų, kur pavasarį ar po lietaus kaupiasi vanduo, nes užmirkimas yra pražūtingas rožių šaknims. Taip pat nesodinkite rožės per arti didelių medžių ar krūmų, kurie ne tik sudarys pavėsį, bet ir konkuruos dėl vandens bei maistinių medžiagų.

Planuojant sodinimo vietą, būtina atsižvelgti į suaugusio krūmo dydį. Auksinė rožė gali užaugti iki 2 metrų aukščio ir pločio, todėl jai reikia skirti pakankamai erdvės. Sodinant kelis krūmus, tarp jų reikėtų palikti bent 1,5 metro atstumą. Jei planuojate formuoti gyvatvorę, atstumas gali būti šiek tiek mažesnis, apie 1 metrą. Pakankama erdvė užtikrins gerą oro cirkuliaciją, kuri yra svarbi ligų prevencijai, ir leis krūmui natūraliai formuotis.

Prieš sodinimą svarbu tinkamai paruošti ne tik dirvožemį, bet ir patį sodinuką. Jei sodinukas yra su atvira šaknų sistema, prieš sodinant jį reikėtų bent kelioms valandoms pamerkti į vandenį, kad šaknys prisigertų drėgmės. Taip pat apžiūrėk šaknis ir aštriu sekatoriumi patrumpink per ilgas ar pažeistas šaknų dalis. Jei sodinukas yra vazone, jį reikia gausiai palaistyti, kad būtų lengviau išimti žemės gumulą nepažeidžiant šaknų.

Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio

Sodinimo procesas prasideda nuo tinkamo dydžio duobės iškasimo. Duobė turėtų būti maždaug dvigubai platesnė ir šiek tiek gilesnė nei sodinuko šaknų sistema. Standartiškai rekomenduojama kasti maždaug 50x50x50 cm dydžio duobę. Iškastą viršutinį, derlingesnį dirvožemio sluoksnį atidėk į vieną pusę, o apatinį, nederlingesnį – į kitą. Duobės dugną pravartu dar šiek tiek supurenti šakėmis, kad šaknims būtų lengviau skverbtis gilyn.

Paruošus duobę, reikia paruošti ir sodinimo mišinį. Į atidėtą derlingą viršutinį žemės sluoksnį įmaišyk kibirą komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, saują kompleksinių trąšų rožėms ir, jei dirva sunki, šiek tiek smėlio ar žvyro drenažui pagerinti. Gerai išmaišyk visus komponentus. Dalį šio mišinio supilk į duobės dugną, suformuodamas nedidelį kauburėlį. Tai bus pagrindas, ant kurio bus išskleistos augalo šaknys.

Dabar atsargiai įstatyk sodinuką į duobės centrą, paskleisdamas jo šaknis ant paruošto kauburėlio. Svarbu atkreipti dėmesį į sodinimo gylį. Skiepijimo vieta (sustorėjimas tarp šaknų ir stiebų) turi būti maždaug 3–5 centimetrai po žeme. Tai apsaugos ją nuo šalčio žiemą. Laikydamas sodinuką tinkamame aukštyje, pradėk pilti paruoštą žemės mišinį aplink šaknis, retkarčiais švelniai pakratydamas augalą, kad neliktų oro tarpų.

Užpylus duobę iki pusės, žemę aplink augalą švelniai suspausk ir gausiai palaistyk (sunaudok bent vieną kibirą vandens). Palauk, kol vanduo susigers, ir tada užpilk likusią žemę, suformuodamas nedidelį duburį aplink augalą, kuris padės sulaikyti vandenį laistant. Galiausiai, dirvą aplink pasodintą rožę pamulčiuok durpėmis, kompostu ar pušų žieve. Mulčias padės išlaikyti drėgmę, neleis augti piktžolėms ir apsaugos šaknis nuo temperatūros svyravimų.

Dauginimas auginiais

Dauginimas auginiais yra populiariausias ir efektyviausias būdas pasidauginti auksinę rožę. Tam galima naudoti tiek pusiau sumedėjusius (žaliuosius), tiek sumedėjusius auginius. Pusiau sumedėjusius auginius geriausia pjauti vasaros viduryje, po žydėjimo. Rinkis sveikus, stiprius šių metų ūglius, kurie jau pradeda medėti – jie turėtų būti lankstūs, bet lūžti, o ne linkti, kai bandoma sulenkti. Auginys turėtų būti apie 15–20 cm ilgio, turėti 3–4 pumpurus.

Paruošiant auginį, viršutinį pjūvį daryk tiesiai, maždaug 1 cm virš viršutinio pumpuro, o apatinį – įstrižai, iškart po apatiniu pumpuru. Nuo apatinės auginio dalies pašalink visus lapus ir spyglius, palikdamas tik du viršutinius lapus, kuriuos taip pat perpjauk perpus, kad sumažintum drėgmės išgarinimą. Paruošto auginio apatinį galą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančių miltelių, nors auksinė rožė gana gerai įsišaknija ir be jų. Paruoštus auginius sodink į vazonėlius ar dėžutes, pripildytas lengvo ir laidaus substrato (durpių ir smėlio mišinio).

Sodink auginius įstrižai, įsmeigdamas juos maždaug iki pusės ilgio, kad bent du pumpurai atsidurtų po žeme. Substratą aplink auginius švelniai apspausk ir palaistyk. Kad sukurtum šiltnamio efektą ir palaikytum aukštą oro drėgmę, uždenk vazonėlius skaidriu plastikiniu maišeliu arba stiklainiu. Laikyk juos šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, šiltoje vietoje. Reguliariai vėdink ir drėkink substratą, neleidžiant jam išdžiūti. Įsišaknijimas paprastai trunka 4–6 savaites, o naujų lapelių pasirodymas yra ženklas, kad procesas buvo sėkmingas.

Sumedėjusius auginius galima ruošti vėlyvą rudenį, jau nukritus lapams. Principas yra panašus: pjaunami apie 20–25 cm ilgio auginiai iš sveikų, subrendusių ūglių. Paruoštus auginius galima surišti į ryšulėlius ir iki pavasario laikyti įkastus į drėgną smėlį rūsyje arba lauke, giliau į žemę. Pavasarį, dirvai atšilus, šiuos auginius galima sodinti tiesiai į paruoštą lysvę lauke. Jų priežiūra yra panaši kaip ir pusiau sumedėjusių auginių – svarbiausia palaikyti drėgmę, kol jie įsišaknys ir pradės augti.

Dauginimas sėklomis ir kitais būdais

Nors auksinę rožę dažniausiai dauginama auginiais, ją galima padauginti ir sėklomis, tačiau šis metodas reikalauja daugiau kantrybės ir specifinių žinių. Sėklas reikia surinkti rudenį iš gerai prinokusių, raudonai nusidažiusių vaisių (erškėtuogių). Išėmus sėklas iš vaisiaus, jas reikia gerai nuplauti ir išdžiovinti. Rožių sėkloms reikalinga stratifikacija – šaltas ir drėgnas periodas, kuris nutraukia jų ramybės būseną ir paskatina dygimą. Tai imituoja natūralias gamtos sąlygas.

Stratifikacijai sėklas reikia sumaišyti su drėgnu smėliu ar durpėmis, supilti į plastikinį maišelį ir laikyti šaldytuve (apie +2…+5 °C temperatūroje) 3–4 mėnesius. Periodiškai reikėtų patikrinti, ar substratas neišdžiūvo. Po stratifikacijos, ankstyvą pavasarį, sėklas galima sėti į dėžutes su lengvu substratu, užberiant plonu žemės sluoksniu. Dėžutes laikyk šiltoje ir šviesioje vietoje. Sėklos dygsta nevienodai, procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Iš sėklų išauginti augalai gali turėti skirtingas savybes nei motininis augalas, o žydėti pradeda tik po kelerių metų.

Kitas, rečiau taikomas, bet galimas dauginimo būdas yra atlankomis. Šis metodas tinka krūmams, turintiems ilgas, lanksčias šakas. Ankstyvą pavasarį pasirink sveiką, žemai augančią šaką. Po ja iškask negilų griovelį. Šakos vidurinėje dalyje, toje vietoje, kuri liesis su žeme, padaryk nedidelį įpjovimą arba tiesiog šiek tiek įbrėžk žievę. Šią šakos dalį prilenk prie žemės, įtvirtink griovelyje specialiu kabliuku arba tiesiog prispausk akmeniu ir užberk derlinga žeme, palikdamas viršūnę išlindusią.

Visą vasarą palaistyk prilenktą vietą, neleisdamas jai išdžiūti. Iki rudens toje vietoje, kur buvo padarytas įpjovimas, turėtų susiformuoti šaknys. Kitą pavasarį arba rudenį įsišaknijusią atlanką galima atsargiai atskirti nuo motininio krūmo ir pasodinti į nuolatinę vietą. Šis būdas yra labai patikimas, nes jaunasis augalas visą laiką gauna maistines medžiagas iš motininio krūmo, kol suformuoja savo šaknų sistemą. Taip gaunamas stiprus, veislės savybes atitinkantis sodinukas.

📷 Meneerke bloem, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons