Alavijo genėjimas ir formavimas

Alavijo genėjimas ir formavimas nėra kasdienė ar būtina procedūra, tačiau kartais ji tampa reikalinga norint palaikyti augalo sveikatą, estetišką išvaizdą ar paskatinti tvarkingesnį augimą. Skirtingai nuo daugelio kitų augalų, alavijas neturi šakoto stiebo, kurį reikėtų reguliariai karpyti siekiant formuoti lają. Genėjimas dažniausiai apsiriboja senų, pažeistų ar ligotų lapų šalinimu. Be to, genėjimas yra neatsiejama derliaus nuėmimo dalis, jei alavijo lapus naudojate kosmetiniais ar gydomaisiais tikslais. Tinkamai atliktas genėjimas ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užtikrina geresnę oro cirkuliaciją aplink augalo pagrindą, taip sumažinant puvinių riziką.

Pagrindinis genėjimo tikslas – sanitarinis. Laikui bėgant, apatiniai, seniausi alavijo lapai natūraliai pradeda džiūti ir nunyksta. Šiuos lapus rekomenduojama pašalinti, nes jie ne tik gadina bendrą vaizdą, bet ir gali tapti terpe veistis ligoms ar kenkėjams. Taip pat būtina šalinti bet kokius lapus, kurie yra akivaizdžiai pažeisti, pageltę, sergantys ar sulūžę. Švariu ir aštriu įrankiu atliktas pjūvis padeda augalui greičiau užgyti ir nukreipti energiją į naujų, sveikų lapų auginimą.

Kita genėjimo priežastis – augalo formavimas arba atjauninimas. Kartais, ypač dėl šviesos trūkumo, alavijas gali ištįsti, prarasti savo kompaktišką formą ir tapti nestabilus. Tokiu atveju gali prireikti radikalesnio genėjimo, kurio metu pašalinama ištįsusi augalo viršūnė ir ji iš naujo įšaknijama. Tai leidžia atkurti gražią augalo formą ir suteikti jam „antrą gyvenimą”.

Svarbu pabrėžti, kad bet koks genėjimas augalui yra stresas. Todėl jį reikėtų atlikti tik tada, kai tai būtina, ir naudoti tik švarius, dezinfekuotus įrankius, kad būtų išvengta infekcijos patekimo į žaizdą. Geriausias laikas genėti alaviją yra aktyvaus augimo periodu – pavasarį arba vasarą, kai augalas turi daugiausiai jėgų atsigauti po procedūros.

Kada ir kodėl reikia genėti

Genėti alaviją gali prireikti dėl kelių priežasčių. Dažniausia yra sanitarinis genėjimas. Natūralu, kad apatiniai, seniausi augalo lapai laikui bėgant pagelsta, sudžiūsta ir nunyksta. Šiuos negyvus lapus reikėtų pašalinti, kad augalas atrodytų tvarkingai ir būtų išvengta puvinio ar kenkėjų atsiradimo. Taip pat būtina nupjauti bet kokius mechaniškai pažeistus, sulūžusius ar ligų bei kenkėjų pažeistus lapus, kad problema neplistų toliau.

Kita svarbi genėjimo priežastis yra derliaus nuėmimas. Jei auginate alaviją dėl jo gydomųjų savybių ir norite naudoti jo gelį, lapus reikia nupjauti. Derliui imami tik subrendę, sveiki, išoriniai lapai. Jauni, vidiniai lapeliai paliekami augti toliau. Reguliarus išorinių lapų nupjovimas ne tik suteikia naudingos žaliavos, bet ir skatina augalą leisti naujus lapus iš centro, taip jį atjauninant.

Genėjimas taip pat reikalingas estetiniam formavimui. Kartais alavijas gali augti asimetriškai, ypač jei šviesa į jį krinta tik iš vienos pusės. Tokiu atveju galima pašalinti vieną ar kelis lapus, kad būtų atkurta simetrija. Taip pat genėjimas reikalingas, kai norima pašalinti žiedynkotį po žydėjimo. Nors alavijas kambario sąlygomis žydi retai, jei taip nutinka, nužydėjusį žiedyną reikėtų nupjauti prie pat pagrindo, kad augalas neeikvotų energijos sėklų formavimui.

Galiausiai, genėjimas gali būti reikalingas norint išgelbėti peraugusį, ištįsusį augalą. Dėl šviesos trūkumo alavijas gali suformuoti ilgą, pliką stiebą su lapų kuokštu viršuje. Toks augalas atrodo nepatraukliai ir yra nestabilus. Tokiu atveju atliekamas atjauninamasis genėjimas – nupjaunama viršūnė ir iš naujo įšaknijama, o likęs stiebas gali išleisti naujus ūglius.

Teisinga genėjimo technika

Norint tinkamai nugenėti alaviją, svarbiausia yra naudoti tinkamus įrankius. Genėjimui reikės labai aštraus ir švaraus peilio, skalpelio ar sodo žirklių. Aštrus įrankis užtikrins lygų, švarų pjūvį, kuris greičiau užgis ir sumažins infekcijos riziką. Prieš naudojant ir po jo, įrankį būtina dezinfekuoti spiritu, vandenilio peroksidu ar kitu dezinfekantu. Tai ypač svarbu, jei tuo pačiu įrankiu kerpate kelis augalus.

Šalinant visą lapą, pjūvį reikia daryti kuo arčiau pagrindinio augalo stiebo. Nepalikite ilgo lapo galiuko, nes jis palaipsniui nudžius ir gali tapti infekcijos židiniu. Pjaukite drąsiai ir greitai, kad kuo mažiau traumuotumėte augalo audinius. Po nupjovimo iš lapo kurį laiką gali tekėti gelsvas skystis (aloinas), tai yra normalu. Pjūvio vieta ant stiebo per kelias dienas apdžius ir užsitrauks.

Jei norite pašalinti tik pažeistą lapo dalį, pavyzdžiui, nudžiūvusį galiuką, taip pat naudokite aštrų įrankį. Galima kirpti tiesiai per pažeistą vietą, paliekant šiek tiek sveiko audinio, arba iškirpti V formos įpjovą, kad būtų išsaugota natūralesnė lapo forma. Tačiau atmink, kad nupjautas lapas toliau nebeaugs, o pjūvio vieta laikui bėgant apdžius ir paruduos. Dėl estetinių priežasčių dažnai geriau pašalinti visą lapą, o ne tik jo dalį.

Po genėjimo augalui reikia laiko atsigauti. Bent kelias dienas nelaistykite augalo ir saugokite, kad ant žaizdų nepatektų vandens. Laikykite jį šviesioje, gerai vėdinamoje vietoje. Geriausias laikas bet kokioms genėjimo procedūroms yra pavasaris ir vasara, kai augalas aktyviai auga. Šiuo laikotarpiu žaizdos gyja greičiau, o augalas lengviau pakelia stresą.

Ištįsusio alavijo atjauninimas

Ištįsimas, arba etiolizacija, yra dažna problema, kai alavijas auginamas nepakankamo apšvietimo sąlygomis. Augalas, ieškodamas šviesos, pradeda sparčiai augti į viršų, suformuodamas ilgą, silpną stiebą, o apatiniai lapai palaipsniui nudžiūsta ir nukrenta. Galiausiai lieka tik plikas stiebas su lapų kuokštu viršūnėje. Toks augalas ne tik praranda savo dekoratyvumą, bet ir tampa nestabilus, gali išvirsti iš vazono. Laimei, tokį alaviją galima sėkmingai atjauninti.

Atjauninimo procesas pradedamas nupjaunant augalo viršūnę. Aštriu ir steriliu peiliu nupjauk stiebą, palikdamas maždaug 5-10 cm stiebo dalį po lapų rozete. Apatinę stiebo dalį, likusią vazone, galima palikti – yra tikimybė, kad iš miegančių pumpurų ji išleis naujus šoninius ūglius. Tačiau pagrindinis tikslas yra įšaknydinti nupjautą viršūnę.

Nuo nupjautos viršūnės stiebo dalies pašalink kelis apatinius lapus, kad atsidengtų maždaug 3-5 cm ilgio plikas stiebas. Būtent iš šios dalies augs naujos šaknys. Nupjautą viršūnę palik sausoje, pavėsingoje vietoje kelioms dienoms ar net savaitei, kol pjūvio vieta visiškai apdžius ir susidarys apsauginis sluoksnis (kalusas). Šis žingsnis yra kritiškai svarbus norint išvengti puvinio sodinant.

Kai pjūvio vieta apdžiūsta, paruoštą viršūnę pasodink į vazoną su šviežiu, sausu kaktusams skirtu substratu. Įsmeik stiebą tiek, kad lapų pagrindas liestųsi su žemės paviršiumi. Pasodinto augalo nelaistyk bent 1-2 savaites. Per šį laiką augalas pradės leisti naujas šaknis. Laikyk jį šviesioje vietoje, bet saugok nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai augalas įsišaknys ir pradės rodyti augimo ženklus, pradėk jį prižiūrėti kaip įprastą alaviją.