Sodinimas yra pats pirmasis ir svarbiausias žingsnis, lemiantis, kaip sėkmingai neužmirštuolė prigis jūsų gėlyne. Šis procesas reikalauja ne tik žinių apie tinkamą laiką, bet ir supratimo apie specifinius sėklų bei sodinukų poreikius. Pasirinkę teisingą strategiją, galite sukurti nuostabius žiedų kilimus, kurie pavasarį džiugins akį savo spalvomis. Šiame skyriuje detaliai aptarsime, kaip tinkamai paruošti dirvą ir atlikti visus dauginimo veiksmus.
Sėjos laikas yra kritinis veiksnys, nes neužmirštuolėms reikia tam tikro laikotarpio, kad jos pasiruoštų žydėjimui. Paprastai sėklos sėjamos birželio arba liepos mėnesiais tiesiai į atvirą gruntą arba į specialias dėžutes. Per ankstyva sėja gali lemti per didelį augalo išstypimą dar iki žiemos pradžios. Kita vertus, per vėlai pasėtos sėklos gali nespėti suformuoti pakankamai stiprios šaknų sistemos šaltajam sezonui.
Sėklų paruošimas ir sėjimas
Prieš sėjant sėklas, dirvą būtina gerai išpurenti ir pašalinti visas stambesnes piktžoles bei akmenis. Neužmirštuolių sėklos yra labai smulkios, todėl jas sėti reikia paviršiuje, tik lengvai prispaudžiant prie žemės. Galite jas sumaišyti su smulkiu smėliu, kad sėja būtų tolygesnė ir išvengtumėte per tankių kerelių. Sėkloms sudygti reikalinga šviesa, todėl jų nereikėtų užkasti giliai po žemės sluoksniu.
Po sėjos vietą būtina lengvai apipurkšti vandeniu, naudojant smulkų purkštuvą, kad sėklos nebūtų nuplautos. Palaikyti pastovią drėgmę yra svarbu, nes sėklų dygimas gali užtrukti nuo dviejų iki trijų savaičių priklausomai nuo temperatūros. Rekomenduojama sėklų guolį pridengti agroplėvele, kuri padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos nuo paukščių. Kai pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, dangą galima nuimti, kad augalai gautų pakankamai oro.
Sodinukų persodinimas į nuolatinę vietą
Kai daigai užauga pakankamai dideli ir turi bent 3-4 lapelius, juos galima pradėti retinti arba persodinti. Jei sėjote į dėžutes, dabar yra laikas perkelti juos į vazonėlius arba tiesiai į gėlyną. Atstumas tarp augalų turėtų būti apie 15-20 centimetrų, kad suaugę kereliai turėtų vietos plėstis. Persodinimą geriausia atlikti debesuotą dieną arba vakare, kad saulė neišdžiovintų jaunų augalų.
Daugiau straipsnių šia tema
Šaknų sistema persodinimo metu turėtų būti perkeliama su kuo didesniu žemės gniužulu. Tai padeda augalui greičiau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir sumažina stresą, kurį jis patiria. Po pasodinimo dirvą aplink augalą reikia lengvai prispausti rankomis, kad neliktų oro tarpų prie šaknų. Nepamirškite gausiai palaistyti naujai pasodintų neužmirštuolių, kad žemė gerai susigultų ir užtikrintų kontaktą su šaknimis.
Vegetatyvinis dauginimas ir kero dalijimas
Nors neužmirštuolės dažniausiai auginamos iš sėklų, jas galima dauginti ir dalijant senesnius kerus. Šis būdas dažniau taikomas daugiametėms veislėms, tačiau gali būti naudojamas ir norint atjauninti esamus augalus. Geriausias laikas kero dalijimui yra ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo, kai augalas nėra aktyvaus žydėjimo fazėje. Iškastą kerą reikia atsargiai padalinti į kelias dalis, užtikrinant, kad kiekviena turėtų sveikų šaknų ir pumpurų.
Padalintos dalys sodinamos į iš anksto paruoštas duobutes tokiame pačiame gylyje, kokiame jos augo anksčiau. Svarbu išlaikyti tą patį dirvožemio lygį, kad augalo kaklelis nepradėtų pūti arba neišdžiūtų. Po dalijimo augalams reikia šiek tiek daugiau priežiūros ir reguliaraus laistymo, kol jie įsitvirtins naujoje vietoje. Šis dauginimo būdas užtikrina, kad nauji augalai išlaikys visas motininio augalo savybes, spalvą ir formą.
Savaiminis pasisėjimas ir jo kontrolė
Daugelis sodininkų vertina neužmirštuoles būtent dėl jų gebėjimo sėkmingai pasisėti pačioms be jokio papildomo įsikišimo. Po žydėjimo sėklų dėžutės subręsta, atsiveria ir išbarsto sėklas aplink motininį augalą. Kitais metais toje pačioje vietoje pasirodo daugybė jaunų daigelių, kurie natūraliai suformuoja gėlyną. Tai sukuria labai organišką ir laukinę išvaizdą, kuri tinka kaimiško stiliaus sodams.
Jei norite kontroliuoti šį procesą, turite stebėti sėklų brendimą ir laiku nupjauti nužydėjusius stiebus. Taip pat galite surinkti sėklas rankomis ir pasėti jas kitoje sodo dalyje, kur norite pamatyti naujus žiedus. Savaiminukai dažnai būna stipresni ir atsparesni ligoms nei pirktiniai daigai, nes jie nuo pat pradžių auga jūsų sodo sąlygomis. Tačiau turėkite omenyje, kad laikui bėgant savaime pasisėjusios gėlės gali šiek tiek pakeisti savo žiedų spalvą.
