Daugelis sodininkų šį augalą traktuoja kaip vienmetį, tačiau tinkamai pasiruošus, jį galima išsaugoti kitiems metams. Tai ne tik sutaupo lėšų naujiems sodinukams, bet ir leidžia kitą sezoną turėti jau didelį, suformuotą augalą. Žiemojimo procesas reikalauja specifinių sąlygų, nes kambario temperatūra žiemą šiam augalui dažniausiai yra per aukšta. Svarbu suprasti augalo poilsio ciklo poreikius ir laiku atlikti reikiamus paruošiamuosius darbus.
Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar prieš pirmąsias šalnas, paprastai rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Augalą reikia nuodugniai apžiūrėti, pašalinti visus nužydėjusius žiedus, nudžiūvusius lapus ir silpnus ūglius. Rekomenduojama stipriai patrumpinti visas šakas, paliekant apie dešimt ar penkiolika centimetrų nuo pagrindo. Tai padės augalui taupyti energiją poilsio laikotarpiu ir skatins tankesnį augimą pavasarį.
Idealios sąlygos ramybės periodui
Žiemojimui geriausiai tinka šviesi, tačiau vėsi patalpa, kurioje temperatūra svyruoja tarp penkių ir dešimties laipsnių šilumos. Tai gali būti įstiklintas balkonas, nešildomas šiltnamis arba šviesus rūsys su langais. Esant aukštesnei temperatūrai, augalas bandys toliau augti, tačiau dėl šviesos trūkumo ūgliai bus silpni ir ištįsę. Per žema temperatūra, artima nuliui, gali pažeisti šaknų sistemą, todėl šalčio apsauga yra būtina.
Laistymas žiemą turi būti labai ribotas, tik tiek, kad substratas visiškai nesudžiūtų ir šaknys neišdžiūtų. Paprastai pakanka palaistyti kartą per dvi ar tris savaites, priklausomai nuo patalpos drėgmės. Tręšimas žiemojimo metu yra griežtai draudžiamas, nes augalas turi pailsėti, o ne stimuliuoti augimą. Per didelė drėgmė ramybės periodu yra pagrindinė augalų žuvimo priežastis, nes šaknys lengvai supūva.
Pavasarinis pažadinimas ir aklimatizacija
Artėjant pavasariui, dažniausiai kovo mėnesį, augalą galima perkelti į šiltesnę vietą ir pradėti po truputį dažniau laistyti. Kai pasirodo pirmieji nauji ūgliai, tai ženklas, kad atėjo laikas persodinti į šviežią substratą. Persodinimo metu verta šiek tiek patrumpinti ir šaknis, jei jos per daug užpildė senąjį vazoną. Nauja žemė suteiks augalui reikiamų startinių medžiagų sėkmingam sezono pradžiai.
Daugiau straipsnių šia tema
Pirmasis tręšimas atliekamas tik tada, kai augalas jau rodo aktyvaus augimo ženklus. Į lauką augalą galima nešti tik tada, kai praeina pavasarinių šalnų pavojus, tačiau pratinti prie lauko sąlygų reikia palaipsniui. Iš pradžių išneškite augalą tik kelioms valandoms į pavėsį, kasdien ilginant laiką. Tokia metodika padės išvengti lapų nudegimų ir streso dėl staigių temperatūros pokyčių.
Alternatyvus būdas – dauginimas auginiais rudenį
Jei neturite pakankamai vietos dideliam vazonui laikyti per žiemą, galite bandyti išsaugoti augalą auginiais. Rugsėjo mėnesį nupjauti ir įsišaknyti auginiai užima daug mažiau vietos ant palangės. Maži sodinukai lengviau ištveria kambario sąlygas, jei jie laikomi ant vėsiausios palangės toliau nuo radiatorių. Pavasarį iš šių auginių turėsite jaunus, bet jau sustiprėjusius sodinukus, pasiruošusius žydėti.
Šis būdas taip pat leidžia atjauninti augalą, jei motininis krūmas per vasarą tapo per daug sumedėjęs. Jauni augalai paprastai turi daugiau energijos ir žydi gausiau nei kelerių metų senumo egzemplioriai. Svarbiausia užtikrinti jiems papildomą apšvietimą tamsiausiais žiemos mėnesiais, kad jie neištįstų. Dauginimas auginiais yra patikimas rezervinis planas, jei nepavyktų išsaugoti pagrindinio augalo.
