Sodinimo procesas yra kritinis etapas, nulemiantis viso sezono sėkmę ir augalo dekoratyvumą. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia atidžiai pasirinkti laiką, kai pavasarinės šalnos jau nebekelia pavojaus jauniems sodinukams. Šis augalas yra jautrus neigiamai temperatūrai, todėl skubėjimas be tinkamos apsaugos gali būti pražūtingas. Profesionalus požiūris į sodinimą apima ne tik pačią procedūrą, bet ir tinkamą substrato paruošimą bei sodinukų aklimatizaciją.
Sėjos procesas pradedamas anksti pavasarį, dažniausiai kovo mėnesį, auginant sėklas patalpose. Sėklos sėjamos į lengvą, sterilių durpių substratą, tik šiek tiek jas prispaudžiant prie paviršiaus, nes šviesa skatina dygimą. Svarbu išlaikyti pastovią temperatūrą, kuri turėtų būti apie dvidešimt laipsnių šilumos, kad dygimo procesas vyktų sklandžiai. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, sėjinukai turi būti pikuojami į atskirus indelius, kad galėtų laisvai vystytis šaknų sistema.
Vegetatyvinis dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra greitesnis ir patikimesnis būdas išlaikyti visas motininio augalo savybes. Geriausia auginius imti nuo sveikų, stiprių ūglių pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kai augalas turi daugiausia energijos. Nukirptas maždaug dešimties centimetrų ūglis turėtų būti be žiedų, kad visa energija būtų nukreipta į šaknų formavimąsi. Apatiniai lapai pašalinami, o ūglio galas gali būti pamirkomas į šaknijimosi stimuliatorių, nors tai nėra privaloma.
Paruošti auginiai sodinami į drėgną substratą ir laikomi šviesioje, bet tiesioginių saulės spindulių negaunamoje vietoje. Siekiant išlaikyti aukštą drėgmę, indelius galima uždengti skaidriu gaubtu, tačiau būtina kasdien vėdinti, kad neatsirastų pelėsis. Šaknys paprastai susiformuoja per dvi ar tris savaites, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės lygio. Kai tik pastebite naują augimą viršūnėlėje, tai ženklas, kad augalas sėkmingai įsišaknijo ir yra pasiruošęs persodinimui.
Sodinimo technika ir atstumai vazonuose
Persodinant sodinukus į nuolatinę vietą, reikia elgtis atsargiai, kad nepažeistumėte jautrių šaknų plaukelių. Duobutė turėtų būti tokio pat gylio kaip ir ankstesnis vazonas, kad stiebo pagrindas nebūtų pernelyg giliai užkastas. Per gilus sodinimas gali sukelti apatinės stiebo dalies puvimą, o per seklus – greitą išdžiūvimą. Po pasodinimo žemė aplink augalą švelniai prispaudžiama rankomis ir gausiai palaistoma, kad neliktų oro tarpų.
Daugiau straipsnių šia tema
Atstumai tarp augalų priklauso nuo to, kokio efekto siekiate ir kokiame inde auginate. Jei sodinate į balkoninius lovelius, rekomenduojama palikti apie dvidešimt penkių centimetrų tarpus tarp sodinukų. Tai leis kiekvienam augalui gauti pakankamai šviesos ir maistinių medžiagų, netampant per daug ištįsusiu. Mažesniuose vazonuose paprastai sodinamas vienas augalas, kuris laikui bėgant suformuoja gražų, apvalų krūmą.
Jaunų augalų priežiūra po pasodinimo
Pirmąsias dešimt dienų po persodinimo augalai reikalauja ypatingo dėmesio, kol jų šaknys adaptuojasi naujoje aplinkoje. Juos reikėtų saugoti nuo vidurdienio saulės, nes dar nesustiprėjusi šaknų sistema gali nesugebėti aprūpinti lapijos drėgme. Drėgmės lygis substrate turi būti pastovus, tačiau jokiu būdu neleidžiama vandeniui užsistovėti lėkštutėje. Jei naktys vis dar vėsios, jaunus augalus geriau įnešti į vidų arba uždengti agroplėvele.
Kai pastebite, kad augalas pradėjo leisti naujus ūglius, galite pradėti pirmąjį lengvą tręšimą. Svarbu nenaudoti stiprios koncentracijos trąšų iš karto, kad nenudegintumėte jaunų ir jautrių šaknų. Taip pat rekomenduojama nugnybti pačias pirmąsias viršūnėles, kad augalas pradėtų šakotis nuo pat apačios. Toks formavimas ankstyvoje stadijoje garantuoja, kad vėliau turėsite tankų ir gausiai žydintį krūmą, o ne kelis ilgus stiebus.
