Fokföldi kankalino sodinimas ir dauginimas

Naujų augalų auginimas iš sėklų ar lapų auginių yra vienas maloniausių užsiėmimų kambarinių augalų mėgėjams. Šis procesas reikalauja kruopštumo, tačiau rezultatai dažniausiai pranoksta visus lūkesčius dėl augalo vislumo. Sodinimas ir dauginimas yra puikus būdas ne tik padidinti savo kolekciją, bet ir pasidalinti grožiu su draugais. Svarbiausia pasirinkti tinkamą laiką ir priemones, kad jaunieji augalai sėkmingai įsišaknytų.

Pavasaris yra palankiausias metas pradėti bet kokius dauginimo darbus dėl didėjančio šviesos kiekio. Augalai šiuo metu turi daugiausiai gyvybinės energijos, todėl regeneracija vyksta sparčiausiai. Darbui paruoškite sterilius įrankius, švarų substratą ir tinkamus indus. Higiena yra kritinis veiksnys, lemiantis, ar auginiai sėkmingai prigis, ar supus.

Dauginimas lapais yra populiariausias būdas tarp augintojų dėl savo paprastumo ir efektyvumo. Iš vieno sveiko lapo galima gauti net kelis ar keliolika naujų augalų. Tai stebuklingas procesas, kai iš nedidelio audinio gabalėlio susiformuoja pilnavertė skrotelė. Svarbu pasirinkti sveiką, pilnai užaugusį, bet ne per seną lapą.

Sodinant sėklas, reikia dar daugiau kantrybės ir specifinių žinių apie jų daiginimą. Sėklos yra labai smulkios, todėl jų negalima užberti žemėmis, nes joms reikalinga šviesa dygimui. Tinkamai prižiūrimi sėjinukai auga gana greitai ir gali pražysti jau po kelių mėnesių. Tai puikus būdas išvesti naujas spalvų kombinacijas ar unikalius hibridus.

Dauginimas lapų auginiais

Norėdami dauginti augalą šiuo būdu, nupjaukite sveiką lapą ir padalinkite jį į dalis. Galima pjauti lapą skersai į 3–5 cm pločio juosteles arba išpjauti vidurinę gyslą ir sodinti dvi puses. Abu būdai yra veiksmingi, jei pjūviai atliekami aštriu peiliu. Po pjovimo rekomenduojama leisti žaizdoms šiek tiek apdžiūti ore prieš sodinimą.

Auginiai sodinami į lengvą substratą, pavyzdžiui, durpių ir perlito mišinį santykiu vienas prie vieno. Įkiškite lapo dalį į žemę apie vieną centimetrą ir lengvai prispauskite, kad ji laikytųsi stabiliai. Svarbu užtikrinti, kad pjūvio vieta turėtų gerą kontaktą su drėgna terpe. Per gilus pasodinimas gali padidinti puvimo riziką viršutinėje dalyje.

Pasodintus auginius geriausia laikyti mini šiltnamyje arba pridengti plastikiniu maišeliu. Tai padeda išlaikyti aukštą oro drėgmę, kuri yra būtina, kol auginiai neturi šaknų. Kasdien vėdinkite šiltnamį, kad nesikauptų kondensatas, kuris gali sukelti pelėsį. Vieta turėtų būti šviesi, bet be tiesioginių saulės spindulių, kad auginiai neperkaistų.

Pirmieji maži augalėliai pasirodo po keturių ar aštuonių savaičių palei lapo gyslas. Reikia palaukti, kol jie užaugs pakankamai dideli ir turės po kelis savo lapelius. Tik tada juos galima atsargiai atskirti nuo motininio lapo ir pasodinti į atskirus vazonėlius. Šis momentas reikalauja didelio atsargumo, kad nepažeistumėte trapių jaunų šaknų.

Krūmo dalijimas persodinant

Suaugusius, didelius augalus, turinčius kelis augimo centrus, galima sėkmingai padalinti. Tai paprasčiausias būdas gauti jau suaugusius augalus, kurie pražys kur kas greičiau nei sėjinukai. Procedūrą geriausia atlikti pavasarį, kai augalas ruošiasi aktyviam augimui. Išimkite augalą iš vazono ir atsargiai nukratykite dalį senų žemių.

Rankomis arba aštriu peiliu atskirkite atskiras skroteles taip, kad kiekviena turėtų savo šaknų sistemą. Svarbu, kad kiekviena dalis būtų pakankamai stipri savarankiškam gyvenimui. Jei kai kurios šaknys susipynusios, stenkitės jas atskirti kuo švelniau, mažinant pažeidimus. Pažeistas vietas galima pabarstyti smulkinta anglimi dezinfekcijai.

Atskirtas dalis sodinkite į atskirus, jų dydį atitinkančius vazonėlius su šviežiu substratu. Nesirinkite per didelių indų, nes po padalijimo augalas turi atkurti šaknų pusiausvyrą. Tinkamas pasodinimo gylis yra toks pat, kaip ir motininio augalo. Per didelis užkasimas gali sukelti šerdies puvimą pirmaisiais mėnesiais.

Po dalijimo augalus laikykite šiltoje ir ramioje vietoje, saugodami nuo ryškios šviesos. Laistykite labai saikingai, kol pamatysite naujų lapų augimo požymius. Dalijimas ne tik suteikia naujų augalų, bet ir atjaunina senąjį krūmą, suteikdamas jam daugiau erdvės. Tai padeda augalui vėl gausiai ir sveikai žydėti.

Sėklų sėjimas ir priežiūra

Sėklos yra mikroskopinės, todėl jų sėjimas primena juvelyrikos darbą. Geriausia jas sėti ant lygaus, drėgno substrato paviršiaus, jų niekuo neužberiant. Galite sumaišyti sėklas su smulkiu smėliu, kad būtų lengviau jas tolygiai paskirstyti. Sėjai naudokite negilius indus su skaidriu dangteliu, kad sėklos gautų šviesos.

Temperatūra dygimo metu turi būti apie dvidešimt du laipsnius šilumos. Drėgmė turi būti pastovi, todėl indą būtina laikyti uždarą, vėdinant tik trumpam. Jei substratas pradeda džiūti, drėkinkite jį tik labai smulkiu purkštuvu. Sėklos sudygsta per dvi ar tris savaites, priklausomai nuo jų šviežumo.

Pasirodžius sėjinukams, reikia palaipsniui pratinti juos prie sausesnio kambario oro. Pradėkite nuimti dangtelį trumpam laikui, kasdien ilginant šį laikotarpį. Jauni augalėliai yra labai jautrūs perdžiūvimui, todėl stebėkite žemės drėgmę nuolat. Šviesa turi būti ryški, bet išsklaidyta, kad nesudegintų gležnų lapelių.

Pirmasis pikavimas atliekamas, kai sėjinukai turi bent du tikruosius lapelius. Naudokite mažus įrankius, pavyzdžiui, dantų krapštuką, kad juos iškeltumėte nepažeisdami. Persodinkite juos į bendrą dėžutę didesniais atstumais arba po vieną į mažus indelius. Šiame etape svarbu naudoti labai purią žemę, skatinančią šaknų vystymąsi.

Jaunų augalų adaptacija

Pirmieji mėnesiai po įsišaknijimo ar išdygimo yra kritiniai jauno augalo gyvenime. Jie dar neturi didelių maisto medžiagų atsargų, todėl priklauso nuo nuolatinės priežiūros. Svarbu išlaikyti stabilią aplinkos temperatūrą ir vengti bet kokių ekstremalių pokyčių. Silpnas tręšimas gali būti pradedamas tik tada, kai augalas akivaizdžiai paauga.

Jauni kankalinai dažnai būna jautresni kenkėjams nei suaugę egzemplioriai. Reguliariai tikrinkite apatinę lapų pusę, kur mėgsta slėptis nepageidaujami svečiai. Jei pastebėjote problemų, naudokite tik švelnias priemones, tinkamas jauniems audiniams. Sveika pradžia užtikrina, kad augalas ateityje bus stiprus ir atsparus ligoms.

Vazono dydis turi būti proporcingas augalo antžeminei daliai. Jei pasodinsite mažą augalėlį į didelį vazoną, jo šaknys gali nespėti pasisavinti drėgmės ir pradėti pūti. Geriau persodinti dažniau į šiek tiek didesnius indus, nei iškart į galutinį. Tai leidžia geriau kontroliuoti drėgmės ir oro santykį šaknų zonoje.

Žydėjimas pirmaisiais metais yra geras ženklas, tačiau kartais rekomenduojama pašalinti pirmuosius pumpurus. Tai leidžia augalui visą energiją nukreipti į lapijos ir šaknų masės auginimą. Stiprus augalas vėliau džiugins kur kas gausesniu ir ilgesniu žydėjimu. Kantrybė auginimo pradžioje visada atsiperka su kaupu vėlesniais metais.