Didžiažiedės portulakos sodinimas ir dauginimas

Didžiažiedė portulaka yra vienas iš tų augalų, kurie atneša vasarišką džiaugsmą į bet kurį sodą ar balkoną. Jų sodinimas ir dauginimas yra nesudėtingas procesas, prieinamas net ir mažiau patyrusiems sodininkams. Sėkmingas įsišaknijimas ir augimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: tinkamo laiko parinkimo, teisingo dirvožemio paruošimo ir pakankamo šilumos bei šviesos kiekio. Portulakas galima dauginti dviem pagrindiniais būdais – sėklomis ir auginiais. Abu metodai yra efektyvūs ir leidžia greitai bei lengvai padidinti šių nuostabių gėlių kolekciją, sukuriant spalvingus kilimus gėlynuose ar vešlias kompozicijas vazonuose.

Sodinimas sėklomis yra populiariausias portulakų dauginimo būdas. Sėklas galima sėti tiesiai į lauką arba daiginti patalpoje. Sėjant tiesiai į gėlyną, būtina sulaukti, kol dirva gerai įšils ir praeis bet kokia šalnų grėsmė. Paprastai tai būna gegužės pabaiga. Prieš sėją dirvą reikia gerai išpurenti, išlyginti ir sudrėkinti. Kadangi portulakų sėklos yra labai smulkios, jas patogu sumaišyti su smėliu, kad pasiskirstytų tolygiau. Sėklų nereikia užberti žemėmis, pakanka jas lengvai įspausti į dirvos paviršių, nes joms sudygti reikalinga šviesa.

Daiginimas patalpoje leidžia paankstinti žydėjimą. Sėklas į daigyklas reikėtų sėti likus maždaug 6-8 savaitėms iki numatomo persodinimo į lauką, dažniausiai kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Daiginimui skirtas substratas turi būti lengvas ir laidus. Sėklos paskleidžiamos ant sudrėkinto substrato paviršiaus ir neužberiamos. Daigyklą reikia uždengti skaidriu dangčiu ar plėvele, kad būtų palaikoma drėgmė, ir pastatyti šiltoje, šviesioje vietoje. Optimali dygimo temperatūra yra 21-24°C. Sudygsta per 7-14 dienų.

Kai daigeliai išleidžia antrą porą tikrųjų lapelių, juos galima pikuoti į atskirus nedidelius vazonėlius. Prieš sodinant į lauką, jaunus augalus būtina palaipsniui grūdinti. Grūdinimas – tai procesas, kurio metu augalai palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų. Kiekvieną dieną daigus reikia išnešti į lauką vis ilgesniam laikui, pradedant nuo kelių valandų pavėsyje ir palaipsniui didinant buvimo tiesioginėje saulėje trukmę. Šis procesas turėtų trukti apie savaitę, kad augalai nepatirtų streso persodinus.

Dauginimas auginiais

Dauginimas auginiais yra ypač greitas ir paprastas būdas padauginti jau turimą portulakos veislę. Šis metodas garantuoja, kad naujas augalas bus identiškas motininiam, išlaikys tas pačias spalvas ir savybes, kas ne visada pasiekiama dauginant sėklomis, ypač hibridinių veislių atveju. Geriausias laikas dauginti auginiais yra vasaros vidurys, kai augalai yra aktyvaus augimo fazėje. Procesas toks paprastas, kad dažnai net nulūžusi ir ant žemės nukritusi šakelė gali įsišaknyti savaime.

Norint paruošti auginį, reikia nupjauti maždaug 5-8 cm ilgio sveiko stiebo viršūnėlę. Pjūvį geriausia daryti aštriu peiliu ar žirklėmis. Nuo apatinės auginio dalies, kuri bus kišama į substratą, reikia pašalinti lapus, paliekant tik kelis viršūnėje. Pašalinus lapus sumažinama drėgmės garinimo rizika ir augalas gali visą energiją skirti šaknų formavimui. Paruoštus auginius galima palikti kelioms valandoms apdžiūti, kad pjūvio vieta šiek tiek užsitrauktų.

Paruoštus auginius galima šaknydinti tiesiogiai drėgname substrate arba vandenyje. Šaknydinant substrate, geriausia naudoti lengvą ir laidų mišinį, pavyzdžiui, durpių ir smėlio arba perlito mišinį. Auginiai kišami į substratą maždaug 2-3 cm gyliu. Substratą reikia palaikyti saikingai drėgną, bet ne šlapią. Paprastai šaknys pasirodo per vieną ar dvi savaites. Nors įsišaknijimo hormonai nėra būtini, jie gali paspartinti procesą.

Šaknydinimas vandenyje taip pat yra efektyvus metodas. Auginių apatinė dalis pamerkiama į indelį su vandeniu. Svarbu, kad vandenyje būtų tik stiebo dalis be lapų, nes lapai vandenyje gali pradėti pūti. Indelį reikia laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Vandenį reikėtų keisti kas kelias dienas, kad išliktų švarus. Kai šaknelės pasiekia kelių centimetrų ilgį, auginius galima atsargiai pasodinti į vazonus su tinkamu substratu.

Sėklų rinkimas ir laikymas

Portulakų sėklų rinkimas yra puikus būdas užsitikrinti augalų kitam sezonui visiškai nemokamai. Be to, tai leidžia eksperimentuoti ir galbūt išauginti įdomių spalvinių variacijų, nes iš surinktų sėklų išaugę augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininių, ypač jei sode auginamos kelios skirtingos veislės. Sėklos formuojasi mažose kapsulėse, kurios lieka peržydėjus žiedui. Norint surinkti sėklas, reikia leisti keliems žiedams visiškai peržydėti ir nuvysti.

Sėklų dėžutė subręsta, kai ji iš žalios tampa gelsvai ruda ir pradeda džiūti. Tai ženklas, kad viduje esančios smulkios, juodos sėklos jau yra prinokusios. Svarbu stebėti šį procesą, nes prinokusi dėžutė lengvai atsiveria ir sėklos išbyra ant žemės. Geriausia sėklas rinkti sausą ir saulėtą dieną, atsargiai nupjaunant sėklų dėžutes ir sudedant jas į popierinį maišelį ar voką.

Surinktas sėklų dėžutes reikėtų palikti sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad jos galutinai išdžiūtų. Po kelių dienų dėžutės pačios atsivers arba jas galima lengvai atidaryti pirštais. Išbertas sėklas reikia išvalyti nuo augalinių liekanų, pavyzdžiui, persijojant per smulkų sietelį. Švarias sėklas būtina gerai išdžiovinti, kad laikymo metu neatsirastų pelėsis.

Išdžiovintas portulakų sėklas geriausia laikyti popieriniame voke ar maišelyje. Svarbu ant pakuotės užrašyti augalo pavadinimą ir sėklų surinkimo metus. Plastikiniai maišeliai netinka, nes juose gali kauptis drėgmė. Paruoštas sėklas reikia laikyti vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje, pavyzdžiui, spintelėje ar stalčiuje. Tinkamai laikomos portulakų sėklos išlieka daigios kelerius metus, todėl kasmet galėsite džiaugtis šių nuostabių gėlių žiedais.

Persodinimas į nuolatinę vietą

Tiek iš sėklų patalpoje išaugintus daigus, tiek įsišaknijusius auginius reikia persodinti į nuolatinę auginimo vietą lauke. Tinkamiausias laikas persodinimui yra tada, kai jau nebėra naktinių šalnų pavojaus, o vidutinė paros temperatūra yra stabili ir pakankamai aukšta. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės pabaiga arba birželio pradžia. Prieš persodinant augalus, svarbu juos gerai palaistyti, kad būtų lengviau išimti iš vazonėlių nepažeidžiant šaknų gumulo.

Vieta gėlyne turi būti paruošta iš anksto. Dirvą reikia išpurenti, pašalinti piktžoles. Portulakas reikėtų sodinti maždaug 15-20 cm atstumu viena nuo kitos. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad tai per didelis atstumas, augalai greitai auga ir plečiasi, todėl netrukus suformuos ištisinį spalvingą kilimą. Per tankus sodinimas gali pabloginti oro cirkuliaciją ir padidinti grybelinių ligų riziką.

Sodinant reikia iškasti duobutes, šiek tiek didesnes už daigo šaknų gumulą. Augalą reikia atsargiai išimti iš vazonėlio ir įstatyti į duobutę taip, kad šaknų kaklelis būtų tame pačiame lygyje kaip ir augo vazone. Užpylus žemėmis, dirvą aplink augalą reikia lengvai apspausti, kad neliktų oro tarpų. Pasodinus augalus, juos būtina gausiai palaistyti. Tai padės dirvožemiui susigulėti aplink šaknis ir palengvins augalo prigijimą.

Pirmąsias kelias dienas po persodinimo svarbu stebėti augalus ir palaikyti dirvą saikingai drėgną. Nors portulakos yra atsparios sausrai, pradiniu augimo etapu, kol jos gerai įsišaknija naujoje vietoje, joms reikia šiek tiek daugiau drėgmės. Kai matyti, kad augalai pradėjo aktyviai augti ir leisti naujus lapelius, laistymą galima palaipsniui retinti, pereinant prie įprasto, sukulentams būdingo režimo – laistyti tik tada, kai dirva visiškai išdžiūsta.