Bugenvilijos žiemojimas

Žiemojimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių etapų auginant bugenviliją mūsų klimato sąlygomis, lemiantis augalo išlikimą. Kadangi šis augalas kilęs iš šiltųjų tropinių regionų, jis visiškai netoleruoja mūsų žiemos šalčių ir minusinės temperatūros. Pasiruošimą šiam periodui reikia pradėti iš anksto, dar nesulaukus pirmųjų naktinių šalnų lauke. Tinkama strategija rudenį garantuoja sėkmingą nubudimą pavasarį.

Pirmieji pasiruošimo žingsniai prasideda dar rugsėjo mėnesį, kai natūraliai trumpėja dienos ir vėsta orai. Šiuo metu visiškai nutraukiamas bet koks tręšimas, kad augalas nustotų leisti naujus, minkštus ūglius. Esami ūgliai turi turėti laiko sumedėti ir sutvirtėti, tai padės jiems ištverti žiemą be didelių nuostolių. Laistymas taip pat palaipsniui mažinamas, leidžiant žemei ilgiau pabūti sausai.

Prieš pernešant augalą į vidų, būtina atlikti kruopštų sanitarinį patikrinimą ir profilaktinį valymą nuo galimų kenkėjų. Lauke praleidęs vasarą augalas gali turėti pasislėpusių parazitų, kurie šiltoje patalpoje pradės sparčiai daugintis. Rekomenduojama nupurkšti krūmą profilaktine priemone ir nuvalyti vazono išorę bei padėkliuką. Tai apsaugos jūsų kitus kambarinius augalus nuo užsikrėtimo rizikos.

Taip pat galima atlikti lengvą ūglių patrumpinimą, kad augalas užimtų mažiau vietos patalpoje ir jį būtų lengviau transportuoti. Šis rudeninis genėjimas neturėtų būti drastiškas, pakanka nukirpti tik pačias viršūnes ir silpnas šakeles. Pagrindinis genėjimas bus atliekamas pavasarį, prieš prasidedant naujai vegetacijai. Švarus ir paruoštas augalas yra pasiruošęs keliauti į savo žiemos būstą.

Idealios žiemojimo vietos parinkimas

Tinkamos patalpos parinkimas žiemojimui yra kritinis veiksnys, nulemiantis, wie augalas ištvers šaltuosius mėnesius. Ideali temperatūra šiuo laikotarpiu turėtų svyruoti tarp aštuonių ir dvylikos laipsnių šilumos. Ši vėsuma leidžia augalui panirti į gilią ramybės būseną, sustabdant sulčių cirkuliaciją ir augimą. Per šiltoje patalpoje bugenvilija pradės leisti silpnus, ištįsusius ūglius, kurie nuskurdins augalą.

Šviesos poreikis žiemą priklauso nuo to, ar augalas numetė lapus, ar išliko žalias perėjimo metu. Jei temperatūra yra žema ir augalas numeta lapus, jis gali žiemoti ir tamsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. Jei augalas išlaiko lapiją, jam būtina užtikrinti kuo šviesesnę vietą ant vėsios palangės ar įstiklintame balkone. Šviesos trūkumas esant aukštai temperatūrai yra dažniausia žūties priežastis žiemą.

Vėsūs įstiklinti šiltnamiai, žiemos sodai arba nešildomi, bet nuo šalčio apsaugoti kambariai yra geriausias pasirinkimas. Svarbu stebėti, kad patalpoje nebūtų drėgmės pertekliaus, kuris vėsioje aplinkoje skatina pelėsio plitimą. Oro cirkuliacija turi išlikti, tačiau stiprūs šalto oro skersvėjai iš lauko yra griežtai draudžiami. Subalansuota aplinka padeda išlaikyti augalo gyvybingumą be didelio streso.

Jei neturite vėsios patalpos ir tenka augalą laikyti šiltame kambaryje, reikės papildomo dirbtinio apšvietimo. Specialios fitolempos padeda kompensuoti natūralios saulės šviesos trūkumą ir palaiko fotosintezę. Tokiu atveju laistyti reikės dažniau nei vėsiame rūsyje, tačiau tręšti vis tiek nerekomenduojama. Šiltas žiemojimas reikalauja kur kas daugiau dėmesio ir nuolatinės priežiūros kontrolės.

Laistymas ir priežiūra ramybės būsenoje

Priežiūra ramybės periodu reikalauja iš augintojo maksimalaus nuosaikumo ir sugebėjimo palikti augalą ramybėje. Didžiausia klaida šiuo metu – per dažnas laistymas, baiminantis, kad pliki stiebai gali išdžiūti. Vėsioje patalpoje šaknys sugeria labai mažai vandens, todėl žemė išlieka drėgna ilgą laiką. Laistyti reikia tik tuomet, kai substratas vazone išdžiūsta beveik pilnumoje per visą gylį.

Vanduo laistymui turi būti keliais laipsniais šiltesnis už aplinkos temperatūrą patalpoje, kad nesukeltų šaknų šoko. Pilama nedideliais kiekiais, stengiantis tik šiek tiek sudrėkinti žemę aplink kamieno pagrindą. Vandens perteklius, nutekėjęs į padėkliuką, turi būti pašalinamas nedelsiant be jokių išimčių. Šaknų išlaikymas sausai yra geriausia prevencija nuo jų supuvimo šaltuoju periodu.

Lapų metimas žiemojimo metu yra visiškai natūralus procesas, rodantis, kad augalas sėkmingai perėjo į poilsio režimą. Nereikia išsigandusiems pradėti tręšti ar gausiai laistyti pamačius krentančius lapus. Nukritusius lapus būtina reguliariai surinkti nuo žemės paviršiaus vazone, kad jie nepradėtų pūti. Plikos šakos leidžia lengviau apžiūrėti augalo karkasą ir pastebėti galimus kenkėjus.

Šiuo periodu visiškai pamirštamos bet kokios trąšos ar augimo stimuliatoriai iki pat pavasario vidurio. Augalas turi ilsėtis ir kaupti jėgas būsimam pavasariniam sprogimui, kuris pareikalaus daug energijos. Reguliariai tikrinkite stiebų būklę – jie turi išlikti stangrūs, o žievė – lygi ir nesusiraukšlėjusi. Kantrybė šiuo tamsiuoju metų laiku yra didžiausia sodininko dorybė.

Augalo žadinimas pavasarį

Pavasarinis žadinimo procesas prasideda kovo mėnesį, kai pastebimas akivaizdus dienos šviesos pailgėjimas ir saulės suintensyvėjimas. Augalą pamažu pradedame ruošti perkėlimui į šiltesnę ir šviesesnę aplinką, jei jis žiemojo tamsiame rūsyje. Temperatūra didinama palaipsniui, vengiant staigių šuolių, kurie gali išprovokuoti per greitą pumpurų sprogimą. Tai metas, kai prasideda naujas bugenvilijos gyvenimo ciklas.

Laistymo intensyvumas didinamas labai atsargiai, derinant jį su pasirodančiais pirmaisiais naujais žaliais ūgliais ant šakų. Pirmuosius kelis kartus galima palaistyti šiek tiek šiltesniu vandeniu, tai stimuliuoja miegančių pumpurų pabudimą. Pastebėjus aktyvų augimą, atliekamas pagrindinis pavasarinis genėjimas, suformuojant norimą krūmo formą. Nukirptos šakos paskatins gausų naujų žiedinių ūglių vystymąsi.

Pirmasis tręšimas atliekamas tik tuomet, kai augalas jau turi išskleidęs kelis pilnaverčius lapus ir rodo stiprų augimo tempą. Pradžiai naudojamos pusės dozės trąšos, kad jautrios šaknys priprastų prie maistinių medžiagų srauto po ilgos pertraukos. Jei reikia, tai pats tinkamiausias metas atlikti persodinimą į šviežią substratą prieš prasidedant masiniam žydėjimui. Teisingas startas garantuoja nuostabius rezultatus visam sezonui.

Į lauką arba atvirą terasą bugenvilija išnešama tik tuomet, kai visiškai praeina pavasarinių šalnų pavojus. Pradžioje augalą reikia pratinti prie tiesioginės saulės palaipsniui, statant jį į dalinį pavėsį kelioms dienoms. Nudegimai nuo saulės pirmosiomis dienomis lauke gali stipriai sugadinti lapiją ir atitolinti žydėjimą. Rūpestingas perėjimas užbaigia sėkmingą žiemojimo ciklą ir pradeda naują vasaros sezoną.