Kininių ratilių sodinimas ir dauginimas

Sėkmingas kininių ratilių auginimas prasideda nuo kokybiško sodinimo ir teisingai parinkto dauginimo būdo. Šios gėlės paprastai auginamos iš sėklų, nes tai yra patikimiausias ir pigiausias būdas gauti daug sodinukų. Svarbu suprasti, kad sėklos greitai praranda savo daigumą, todėl rekomenduojama naudoti tik šviežias, praėjusio sezono sėklas. Tinkamai pasiruošus procesui, galima užsiauginti sveikus ir stiprius augalus, kurie gausiai žydės.

Sėjos laikas tiesiogiai priklauso nuo to, kada norite sulaukti pirmųjų žiedų savo sode. Jei sėsite tiesiai į dirvą, žydėjimas prasidės vėliau, paprastai rugpjūčio mėnesį ar rugsėjį. Norint ankstyvesnio rezultato, verta užsiauginti sodinukus patalpoje ar šiltnamyje. Ankstyvas startas leidžia augalams suformuoti stiprią šaknų sistemą dar prieš persodinant į lauką.

Dirva sėjai turi būti lengva, pralaidi orui ir pakankamai derlinga, kad jauni daigai turėtų maisto. Galima naudoti specialius substratus gėlėms arba patiems pasigaminti mišinį iš durpių ir smėlio. Svarbiausia, kad substratas būtų švarus ir jame nebūtų ligų sukėlėjų. Prieš sėją dirvą patartina gerai sudrėkinti, kad sėklos geriau sukibtų su paviršiumi.

Dauginimas sėklomis leidžia išsaugoti veislės savybes, tačiau reikia saugotis kryžminio apsidulkinimo, jei auginate kelias veisles šalia. Jei sėklas renkate patys, darykite tai tik nuo pačių stipriausių ir gražiausių augalų. Gerai išdžiovintos ir tinkamai laikomos sėklos bus puikus pagrindas būsimam sezonui. Teisingas požiūris į pradinį etapą užtikrina pusę sėkmės auginant šias nuostabias gėles.

Sėja į dėžutes ir sodinukų auginimas

Sėja į dėžutes paprastai pradedama kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, priklausomai nuo regiono klimato. Sėklos sėjamos negiliai, užberiant jas plonu sluoksniu smėlio arba to paties substrato. Per gilus pasėjimas gali sukelti sėklų puvimą arba labai lėtą ir netolygų dygimą. Po sėjos dėžutes rekomenduojama uždengti plėvele ar stiklu, kad būtų išlaikyta drėgmė.

Optimali temperatūra dygimui yra apie aštuoniolika laipsnių, o daigai pasirodo po savaitės ar dviejų. Kai tik pamatote pirmuosius žalius taškelius, plėvelę reikia nuimti ir dėžutes pastatyti į šviesią vietą. Šviesos trūkumas šiuo etapu yra pavojingiausias, nes daigai gali ištįsti ir tapti silpni. Jei natūralios šviesos per mažai, verta naudoti papildomą apšvietimą.

Kai daigai užaugina pirmąją tikrų lapelių porą, juos reikia pikuoti į atskirus vazonėlius. Tai suteikia kiekvienam augalui daugiau vietos vystytis ir neleidžia šaknims susipinti tarpusavyje. Pikuojant svarbu nepažeisti gležnų stiebelių, geriausia juos laikyti už lapelių, o ne už stiebo. Po šios procedūros augalus reikėtų porą dienų palaikyti šešėlyje, kad jie prigytų.

Likus porai savaičių iki sodinimo į lauką, sodinukus būtina pradėti grūdinti. Kiekvieną dieną išneškite juos į lauką, pradėdami nuo kelių valandų ir palaipsniui laiką ilginami. Tai padeda augalams priprasti prie tiesioginių saulės spindulių ir temperatūros svyravimų. Tik gerai užgrūdinti sodinukai sėkmingai ištvers persodinimą į atvirą gruntą be didelio streso.

Sėja tiesiai į atvirą gruntą

Tiesioginė sėja į gėlyną yra paprastesnis būdas, tačiau reikalauja tam tikrų sąlygų užtikrinimo. Žemė turi būti pakankamai įšilusi, dažniausiai tai vyksta gegužės mėnesį, kai praeina didžiosios šalnos. Prieš sėją dirva turi būti gerai išpurenta ir išlyginta, kad sėklos pasiskirstytų tolygiai. Galima sėti eilėmis arba tiesiog barstyti plotais, priklausomai nuo norimo vaizdo.

Sėklos įterpiamos į maždaug vieno centimetro gylį ir lengvai prispaudžiamos prie žemės. Jei pavasaris sausas, pasėtą plotą reikia reguliariai drėkinti smulkiu purkštuvu, kad neišplautumėte sėklų. Kai daigai paūgėja iki kelių centimetrų, juos būtina praretinti, paliekant stipriausius egzempliorius. Per tankiai augantys ratiliai bus silpni ir dažniau sirgs grybelinėmis ligomis.

Šis būdas labai tinka tiems, kurie neturi vietos sodinukų auginimui ant palangių. Augalai, užaugę tiesiai lauke, būna tvirtesni ir atsparesni aplinkos poveikiui nuo pat pradžių. Nors jie pradeda žydėti vėliau, jų žydėjimas dažnai trunka ilgiau ir būna gausesnis. Svarbu nepamiršti nuolatinio piktžolių naikinimo, kol jauni daigai dar nesukūrė tankaus kilimo.

Galima praktikuoti ir sėją prieš žiemą, tačiau tai rizikingas būdas mūsų klimato sąlygomis. Tokiu atveju sėklos sėjamos vėlų rudenį į paruoštas vagas ir užberiamos sausa žeme ar mulčiu. Jos peržiemoja dirvoje ir sudygsta labai anksti pavasarį, kai tik atšyla žemė. Taip užaugę augalai būna patys stipriausi, tačiau dalis sėklų gali žūti dėl didelių šalčių ar drėgmės per pertekliaus.

Vietos parinkimas ir sodinimo schema

Ratiliams reikia parinkti saulėtą ir nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą sode. Pavėsyje jie auga prasčiau, stiebai ištįsta, o žiedai būna smulkesni ir blankesni. Taip pat labai svarbu, kad vieta nebūtų žema, kur po lietaus kaupiasi vanduo. Perteklinė drėgmė prie šaknų yra didžiausias šių gėlių priešas, sukeliantis greitą puvimą.

Sodinimo schema priklauso nuo pasirinktos veislės aukščio ir krūmijimosi intensyvumo. Žemaūgės veislės sodinamos maždaug kas dvidešimt centimetrų, kad suformuotų vientisą kraštą ar kilimą. Aukštaūgėms rūšims reikia palikti bent trisdešimt ar keturiasdešimt centimetrų tarpų, kad jos galėtų laisvai šakotis. Teisingas atstumas užtikrina gerą vėdinimąsi tarp augalų, kas yra labai svarbu ligų prevencijai.

Prieš sodinimą į duobutes galima įberti šiek tiek subrendusio komposto, tačiau venkite šviežio mėšlo. Šviežios organinės trąšos gali nudeginti jaunas šaknis arba paskatinti ligų vystymąsi. Sodinuką į duobutę dėkite kartu su žemės gniužulu, stengdamiesi nepažeisti šaknų sistemos. Augalą reikėtų pasodinti šiek tiek giliau, nei jis augo vazonėlyje, kad sutvirtėtų pagrindas.

Po sodinimo būtina gausiai palaistyti, kad žemė gerai priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų. Jei diena saulėta, ką tik pasodintus augalus patartina šiek tiek pridengti nuo tiesioginių spindulių. Geriausia šį darbą atlikti vakare arba debesuotą dieną, kad stresas augalui būtų minimalus. Stebėkite augalus pirmąsias dienas ir, jei reikia, papildomai drėkinkite dirvą.

Sėklų rinkimas ir laikymas

Jei norite patys surinkti sėklas kitiems metams, turite leisti žiedams visiškai sunokti ant augalo. Sėklos laikomos subrendusiomis, kai žiedynas paruduoja, o centre pasirodo pūkai, panašūs į kiaulpienių. Rinkite sėklas tik saulėtą ir sausą dieną, kai nėra rasos ar lietaus pėdsakų. Drėgnos sėklos labai greitai supūva, net jei vėliau jas bandysite džiovinti.

Nukirptus žiedynus sudėkite į popierinius maišelius arba ant balto popieriaus lakšto sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Leiskite jiems galutinai išdžiūti bent porą savaičių, vengdami tiesioginių saulės spindulių. Po to sėklas galima nesunkiai iškratyti iš žiedynų ir atskirti nuo šiukšlių. Tik švarios ir sausos sėklos garantuos gerą daigumą kitą pavasarį.

Laikykite sėklas vėsiame, sausame ir tamsiame sandėliuke ar spintoje. Geriausia naudoti popierinius vokus ar drobinius maišelius, kurie leidžia sėkloms „kvėpuoti”. Plastikiniai maišeliai nėra rekomenduojami, nes juose gali kauptis kondensatas, sukeliantis pelėsį. Nepamirškite užrašyti veislės pavadinimo ir rinkimo metų ant kiekvieno pakelio.

Svarbu žinoti, kad ratilių sėklų daigumas sparčiai mažėja po pirmųjų metų. Po dvejų metų saugojimo gali sudygti tik maža dalis sėklų, o trečiaisiais metais jos gali būti visai nedaigios. Todėl visada stenkitės atnaujinti savo atsargas kiekvieną sezoną. Taip pat nepamirškite, kad hibridinės veislės (pažymėtos F1) surinkus sėklas neišsaugo motininio augalo savybių.